Kai žodžiai laisvai nesilieja...

Mikčiojimas - kalbos padargų spazmai. Jis dažniausiai pasireiškia antraisiais – penktaisiais gyvenimo metais, intensyviai vystantis vaiko kalbai. Dažniausi mikčiojimo požymiai yra garsų, skiemenų pakartojimai, garsų tęsimas, tylos pauzės, kurias lydi fizinė įtampa kalbos aparate.
Nepaisant ilgamečių mokslininkų pastangų atskleisti mikčiojimo priežastis, jos iki šios nėra aiškios. Manoma, kad vaikas gali turėti įgimtą polinkį kalbos nesklandumams. Jei šeimoje yra kitų mikčiojančių, tikimybė, kad vaikas gali turėti šią problemą yra net penkis kartus didesnė nei tose šeimose, kur nemikčioja nė vienas iš tėvų. Atlikti tyrimai rodo, kad mikčiojimą sukelia daugelio veiksnių (neurofiziologinių, psichologinių, genetinių ir socialinių) sąveika. Mikčiojimo pradžioje didelę reikšmę vaiko kalbos raidai turi tėvų ir kitų artimųjų elgesys. Tėvai dažnai jaučiasi sutrikę, išsigandę ir bejėgiai, kai vaikas pradeda sunkiai mikčioti. Jie dažnai mėgina padėti užbaigdami vaiko pradėtą mintį, patardami „neskubėk“, „nesijaudink“, „pasakyk dar kartą“. Tokie patarimai atkreipia vaiko dėmesį į kalbos sunkumus ir dažnai, stengdamasis kalbėti sklandžiai, jis dar labiau įsitempia, o užsikirtimai sustiprėja.

Ką turėtų daryti tėveliai, pastebėję, kad vaikas pradėjo mikčioti?

Dienos režimas ir tvarkinga dienotvarkė
Labai svarbu laikytis nuoseklaus dienos režimo, kad vaikas nepavargtų, nebūtų dirglus ir suirzęs. Vienodos auklėjimo taisyklės ir pastovus poilsio laikas suteikia vaikui daugiau ramybės, tausojama jo nervų sistema. Dienos režimas neverčia kažko atsisakyti. Tereikia stebėti vaiką ir viską tvarkingai sudėlioti. Ką ir kaip? Vieno patarimo visiems nėra. Jūs geriausiai žinote, ko reikia griebtis.

Kvėpavimo ir kalbos dermė
Kad dingtų spazmai, svarbu atpalaiduoti kalbos padargus, atlikti kvėpavimo pratimus. Kvėpavimą su kalba padeda derinti eilėraščiai, eiliuotos pasakos. Dažnai mikčiojantysis, kai deklamuoja, dainuoja ar vienas tyliai bendrauja su žaislais, nemikčioja!

Lėta kalbėsena
Bendraujat su mikčiojančiu vaiku labai svarbu sulėtinti savo kalbos tempą. Vaikas nevalingai perims jūsų kalbėseną ir greitakalbė pamažu dings. Kai vaikas nori greitai pasakyti, jaudinasi, paimkite jį už rankos, apkabinkite ir nuraminkite. Prisilietimas, geras žodis visuomet ramina, teikia pasitikėjimo savimi. Jei visi šeimos nariai moka palaukti savo eilės pokalbio metu, kalba lėtai, vaikas pamažu pradeda imituoti tokį kalbėjimo būdą ir nejaučia „laiko spaudimo.“

Šalin baimę!
Kol vaikas nenugali baimės, kalba stringa. Todėl reikia ją mažinti. Žodžiai - „Tai nieko baisaus. Viskas bus gerai” neįtikina. Be to, nesąžininga žadėti, kad kalba pasitaisys. Vaikas laukia, tiki, stengiasi, o viskas lieka kaip buvę, tad gali pulti į neviltį. Pasakykite vaikui „gyvenimišką” pavyzdį, tegul jis sužino esąs toks ne vienas, patiki, kad ir jis bus mylimas, kad pasaulis dėl tokios bėdos nesugriūva. Tokie patarimai vaikui kartais labai padeda.

Dėmesys vaikui!
Pasistenkite surasti keletą minučių kasdien, kai niekas netrukdys jūsų ir vaiko pokalbio. Kartu pieškite, klijuokite, vaikščiokite gamtoje. Parodykite vaikui, kad priimate jį tokį, koks jis yra.

Vaistai
Ar reikia vaiką gydyti vaistais, nervus raminančiomis vaistažolėmis, sprendžia gydytojas. Kartais prireikia didelės vaistų dozės (dažniau padeda iš pat pradžių, teikiant skubią pagalbą). Taip mikčiojantis vaikas nepagydomas, tik leidžiama pailsėti nervų ląstelėms.
Mikčiojimas yra sudėtinga, daugelio išorinių ir vidinių veiksnių pasekmė, kuriai įveikti reikia daugelio specialistų ir paties mikčiojančiojo pastangų.

Pastebėjus užsikirtimus vaiko kalboje, reikėtų kreiptis į logopedą, konsultuotis su vaikų neurologu bei psichologu. Pagalba efektyvesnė kai tėvai nedelsdami kreipiasi į specialistus ir vaikas pradeda lankyti užsiėmimus. Jūsų ir specialistų pagalba mikčiojančiam vaikui gali sumažinti kalbėjimo nesklandumus bei suteikti didelį bendravimo džiaugsmą.





Paruošta Pasvalio r. sav. Pedagoginės psichologinės tarnybos Logopedė metodininkė Andromeda Baršauskienė

Aaaaa, ir vėl ruošti pamokas???

Eilinė darbo diena, kiekvienas šeimos narys atlieka savo pareigas: kas dirba, kas namų šilumą palaiko, o kas kopia į mokslo viršūnę. Ateina vakaras, visa šeima susėda vakarienei, visi dalinasi savo įspūdžiais, taip ramu ir gera! Ir štai tikėtai, bet nelauktai priartėja laikas ruošti pamokas. Tiek mokyklinuko, tiek tėvelių galvose jaukumo burbulas sprogsta "O ne!!!". Ar atpažįstat save? Vadinasi - straipsnis būtent jums! Dažnas mokyklinuko tėvelis (čia turiu omeny ir mamytes) susiduria su sunkumais, kai tenka versti vaiką ruošti pamokas. Ypač atšilus orams, kai už lango saulė kviečia linksmintis su draugais. Ką daryti, kad pamokų ruoša nekeltų streso tiek vaikui, tiek tėveliams?

Visų pirma, vaikas turi žinoti, kas yra dienos režimas. Tvarkingai sudėliota dienotvarkė leis vaikui ir padirbėti, ir pailsėti, išugdys atsakomybę bei paruoš ateities iššūkiams. Kas yra dienos režimas? Tai yra:
1. Aiškūs rėmai, kada vaikas eina gultis ir kada jis keliasi. Reikia stengtis, kad miego režimas būtų pastovus. Geras ir kokybiškas miegas vaikui yra būtinas, nes jo trūkumas padaro vaiką irzliu, išsiblaškiusiu.
2. Sportas ryte? Tegul tai būna kelių minučių mankšta kūnui ir sielai. Smagūs judėsiai leidžia ne tik greičiau atsibusti, bet ir palaiko taisyklingą laikyseną bei gerą nuotaiką.
3. Vonios ritualai. Dantų valymas turi tapti neatsiejama ryto dalimi. Nuo pat pirmo dantuko mažuosius reikia pratinti prie burnos higienos. Juk kaip juos prižiūrėsime, tokią šypseną ir turėsime. O kiekvienas norime gražios ir spindinčios šypsenos.
4. Rytas turi būti pradedamas sočiai. Pusryčiai yra būtini, kad vaiko diena būtų energinga ir jo atradimams nepristigtų jėgų. Rinkitės sočius, bet vertingus pusryčius. Tai neturėtų būti cukraus pilnas jogurtas ar kitas nieko vertingo neturintis maistas.
5. Laikas mokyklai. Toli gražu ne kiekvienas vaikas noriai eina į mokyklą. Jis turi žinoti, kad į mokyklą jis turi eiti pirmiausia ne dėl to, kad tiesiog reikia, o dėl jo paties, nes kuo daugiau jis sužinos, tuo įdomiau ir lengviau jam bus ateityje. Mokyklą jis turi suvokti kaip pareigą, kurią turi atlikti kuo geriau, kad už tai gautų atlygį - žinias, išsilavinimą.
6. Laiko paskirstymas namuose. Grįžę iš mokyklos vaikai dažniausiai atsipalaiduoja, jiems atrodo, kad jau savo "atidirbo" ir gali ilsėtis bei pramogauti. Tačiau vaikas turi suprasti, kad jo pareigos nesibaigia su paskutine dienos pamoka mokykloje. Taip kaip tėvai grįžę iš darbo turi tvarkytis namie, ruošti vakarienę ir atlikti kitus buities darbus, taip ir vaikas turi žinoti, kad namie jo laukia pamokų ruošimas. Laikas po mokyklos turėtų būti suskirstytas taip, kad jis spėtų pailsėti, pavalgyti, paruošti namų darbus ir laiku nueiti miegoti. Kadangi mokykloje dirbamas protinis darbas, poilsis po mokyklos turėtų būti aktyvus - tai gali būti fizinis darbas, žaidimai, sportas. Jei oras leidžia, būtinai leiskite vaikui pažaisti lauke. Sedėjimas susilenkus prie kompiuterio ar televizoriaus neleis atsigauti po mokslo dienos ir susikaupti pamokų ruošimui.

Pamokų ruošimas. Nuo ko pradėti?

Kai grįžęs iš mokyklos vaikutis pavalgė ir pailsėjo, laikas ruošti pamokas. Lengviau bus įsiminti, jei mokysitės vieną po kitos kontrastingas (nepanašias) pamokas. Pavyzdžiui: gimtoji kalba, matematika, istorija, fizika, geografija. Po kiekvienos paruoštos pamokos galima padaryti po mažą pertraukėlę. Pirmiausia patartina ruošti vidutinio sunkumo užduotis, tada sunkiausias, o pabaigai - lengviausias. Pradėjus ruošti pvz. matematiką, pasiruoškite visą medžiagą po ranka - visos knygos, formulės, uždaviniai, liniuotės ir kiti reikalingi daiktai turi būti paruošti išanksto, nes reikiamų daiktų ieškojimas užduoties atlikimo metu ne tik trukdo laiką, bet ir blaško dėmesį. Pamokos turi būti ruošiamos prie gerai apšviesto stalo. Vaikas turi turėti savo darbo erdvę, kuri jam asocijuosis su darbu, o ne su žaidimais. Kas kažkiek laiko domėkitės, kaip jūsų vaikui sekasi atlikti namų darbus. Jei jam reikia pagalbos - padėkite, tačiau nepręskite užduočių, paaiškinkite, nukreipkite, kad vaikas pats jas išspręstų.

Jei reikia mokytis eilėraščio

Mokytis eilėraščio reikia pradėti prieš tris - keturias dienas. Pirmiausia vaikas turi garsiai perskaityti eilėraštį ir įsivaizduoti, apie ką autorius čia pasakoja. Mokytis reikėtų po vieną posmelį. Išmokus vieną, mokytis antro, tačiau kartoti su jau išmoktu. Taip mokytis, kol vaikas išmoks visus eilėrasčio posmelius. Būtina garsiai kartoti visą eilėraštį ir pasižymėti vietas, kurios šiek tiek pasimiršta. Prieš miegą pravartu bent kartą garsiai perskaityti visą eilėraštį. Kitą dieną reikia garsiai perskaityti eilėraštį, o toliau kartoti posmais. Taip kartoti iki atsiskaitymo dienos.

Pasakojimų mokymasis

Kad vaikas išmoktų papasakoti tekstą, neužtenka vien jį perskaityti. Skaitant tekstą vaikas turi pasibraukti svarbiausius pasakojimo žodžius, iš kurių mokyklinukas galėtų sudaryti pasakojimo planą. Punktais surašyti svarbiausi žodžiai jam padės prisiminti, apie ką buvo tas pasakojimas ir neleis praleisti esminių faktų.

Rašinio rašymas

Kai vaikas pavargęs arba per daug susijaudinęs (dėl kompiuterinių žaidimų, svečių ir kitų priežasčių) rašinėlio rašymas jam gali būti didžiausia kančia, tad vertėtų pasistengti, kad prie rašinio rašymo vaikas sėstų pailsėjęs. Pirmiausia vaikas turi apgalvoti užduotą temą ir pasižymėti, kokios mintys ta tema jam kyla. Kai lapelis pilnas minčių, laikas sudaryti rašinio planą, nuo ko rašinėlis prasidės ir ką juo bus siekiama pasakyti. Geriausia pradėti rašyti ant juodraščio. Parašius rašinį, būtina perskaityti jį ir, jeigu reikia, ištaisyti - galbūt bus pastebėta įsivėlusi klaida, o galbūt norėsis performuluoti sakinį. Kai tekstas tenkins - laikas perrašyti į švarraštį.

Baubas "Matematika"

Perskaičius matematikos užduotį reikia įvertinti jos sudėtingumą. Gal panaši užduotis jau buvo išpręsta? Reikia pavartyti sąsiuvinį ir įsitikinti, ar panaši užduotis nebuvo sprendžiama mokykloje. Jei mokykloje buvo ruošta panaši užduotis, reikia atrasti užduočių skirtumą - taip bus lengviau atrasti sprendimo kryptį. Grafiškas užduoties pavaizdavimas dažniausiai padaro užduotį aiškesne - geriau matosi uždoties sąlygos, žinomi duomenys. Svarbu prisiminti, kad namo užduodami tie uždaviniai, kurie buvo aptarti mokykloje, o tai reiškia, kad visos užuomenos slypi matematikos sąsiuvinyje.

Disciplina svarbi vaiko gyvenime. Mokymosi ir poilsio balansas užtikrina vaiko produktyvumą, žvalumą bei geras nuotaikas, todėl mes turime paaiškinti vaikui, kodėl vienas ar kitas dalykas svarbus JAM pačiam, o ne tiesiog versti daryti tai, ko jis nesupranta.

Sėkmingų mokslų :)



Straipsnis parengtas remiantis J. Rudnianskis (1981 m.) Kaip mokytis? Kaunas