Visų pirma, vaikas turi žinoti, kas yra dienos režimas. Tvarkingai sudėliota dienotvarkė leis vaikui ir padirbėti, ir pailsėti, išugdys atsakomybę bei paruoš ateities iššūkiams. Kas yra dienos režimas? Tai yra:
1. Aiškūs rėmai, kada vaikas eina gultis ir kada jis keliasi. Reikia stengtis, kad miego režimas būtų pastovus. Geras ir kokybiškas miegas vaikui yra būtinas, nes jo trūkumas padaro vaiką irzliu, išsiblaškiusiu.
2. Sportas ryte? Tegul tai būna kelių minučių mankšta kūnui ir sielai. Smagūs judėsiai leidžia ne tik greičiau atsibusti, bet ir palaiko taisyklingą laikyseną bei gerą nuotaiką.
3. Vonios ritualai. Dantų valymas turi tapti neatsiejama ryto dalimi. Nuo pat pirmo dantuko mažuosius reikia pratinti prie burnos higienos. Juk kaip juos prižiūrėsime, tokią šypseną ir turėsime. O kiekvienas norime gražios ir spindinčios šypsenos.
4. Rytas turi būti pradedamas sočiai. Pusryčiai yra būtini, kad vaiko diena būtų energinga ir jo atradimams nepristigtų jėgų. Rinkitės sočius, bet vertingus pusryčius. Tai neturėtų būti cukraus pilnas jogurtas ar kitas nieko vertingo neturintis maistas.
5. Laikas mokyklai. Toli gražu ne kiekvienas vaikas noriai eina į mokyklą. Jis turi žinoti, kad į mokyklą jis turi eiti pirmiausia ne dėl to, kad tiesiog reikia, o dėl jo paties, nes kuo daugiau jis sužinos, tuo įdomiau ir lengviau jam bus ateityje. Mokyklą jis turi suvokti kaip pareigą, kurią turi atlikti kuo geriau, kad už tai gautų atlygį - žinias, išsilavinimą.
6. Laiko paskirstymas namuose. Grįžę iš mokyklos vaikai dažniausiai atsipalaiduoja, jiems atrodo, kad jau savo "atidirbo" ir gali ilsėtis bei pramogauti. Tačiau vaikas turi suprasti, kad jo pareigos nesibaigia su paskutine dienos pamoka mokykloje. Taip kaip tėvai grįžę iš darbo turi tvarkytis namie, ruošti vakarienę ir atlikti kitus buities darbus, taip ir vaikas turi žinoti, kad namie jo laukia pamokų ruošimas. Laikas po mokyklos turėtų būti suskirstytas taip, kad jis spėtų pailsėti, pavalgyti, paruošti namų darbus ir laiku nueiti miegoti. Kadangi mokykloje dirbamas protinis darbas, poilsis po mokyklos turėtų būti aktyvus - tai gali būti fizinis darbas, žaidimai, sportas. Jei oras leidžia, būtinai leiskite vaikui pažaisti lauke. Sedėjimas susilenkus prie kompiuterio ar televizoriaus neleis atsigauti po mokslo dienos ir susikaupti pamokų ruošimui.
Kai grįžęs iš mokyklos vaikutis pavalgė ir pailsėjo, laikas ruošti pamokas. Lengviau bus įsiminti, jei mokysitės vieną po kitos kontrastingas (nepanašias) pamokas. Pavyzdžiui: gimtoji kalba, matematika, istorija, fizika, geografija. Po kiekvienos paruoštos pamokos galima padaryti po mažą pertraukėlę. Pirmiausia patartina ruošti vidutinio sunkumo užduotis, tada sunkiausias, o pabaigai - lengviausias. Pradėjus ruošti pvz. matematiką, pasiruoškite visą medžiagą po ranka - visos knygos, formulės, uždaviniai, liniuotės ir kiti reikalingi daiktai turi būti paruošti išanksto, nes reikiamų daiktų ieškojimas užduoties atlikimo metu ne tik trukdo laiką, bet ir blaško dėmesį. Pamokos turi būti ruošiamos prie gerai apšviesto stalo. Vaikas turi turėti savo darbo erdvę, kuri jam asocijuosis su darbu, o ne su žaidimais. Kas kažkiek laiko domėkitės, kaip jūsų vaikui sekasi atlikti namų darbus. Jei jam reikia pagalbos - padėkite, tačiau nepręskite užduočių, paaiškinkite, nukreipkite, kad vaikas pats jas išspręstų.
Jei reikia mokytis eilėraščio
Mokytis eilėraščio reikia pradėti prieš tris - keturias dienas. Pirmiausia vaikas turi garsiai perskaityti eilėraštį ir įsivaizduoti, apie ką autorius čia pasakoja. Mokytis reikėtų po vieną posmelį. Išmokus vieną, mokytis antro, tačiau kartoti su jau išmoktu. Taip mokytis, kol vaikas išmoks visus eilėrasčio posmelius. Būtina garsiai kartoti visą eilėraštį ir pasižymėti vietas, kurios šiek tiek pasimiršta. Prieš miegą pravartu bent kartą garsiai perskaityti visą eilėraštį. Kitą dieną reikia garsiai perskaityti eilėraštį, o toliau kartoti posmais. Taip kartoti iki atsiskaitymo dienos.
Pasakojimų mokymasis
Kad vaikas išmoktų papasakoti tekstą, neužtenka vien jį perskaityti. Skaitant tekstą vaikas turi pasibraukti svarbiausius pasakojimo žodžius, iš kurių mokyklinukas galėtų sudaryti pasakojimo planą. Punktais surašyti svarbiausi žodžiai jam padės prisiminti, apie ką buvo tas pasakojimas ir neleis praleisti esminių faktų.
Kai vaikas pavargęs arba per daug susijaudinęs (dėl kompiuterinių žaidimų, svečių ir kitų priežasčių) rašinėlio rašymas jam gali būti didžiausia kančia, tad vertėtų pasistengti, kad prie rašinio rašymo vaikas sėstų pailsėjęs. Pirmiausia vaikas turi apgalvoti užduotą temą ir pasižymėti, kokios mintys ta tema jam kyla. Kai lapelis pilnas minčių, laikas sudaryti rašinio planą, nuo ko rašinėlis prasidės ir ką juo bus siekiama pasakyti. Geriausia pradėti rašyti ant juodraščio. Parašius rašinį, būtina perskaityti jį ir, jeigu reikia, ištaisyti - galbūt bus pastebėta įsivėlusi klaida, o galbūt norėsis performuluoti sakinį. Kai tekstas tenkins - laikas perrašyti į švarraštį.
Baubas "Matematika"
Perskaičius matematikos užduotį reikia įvertinti jos sudėtingumą. Gal panaši užduotis jau buvo išpręsta? Reikia pavartyti sąsiuvinį ir įsitikinti, ar panaši užduotis nebuvo sprendžiama mokykloje. Jei mokykloje buvo ruošta panaši užduotis, reikia atrasti užduočių skirtumą - taip bus lengviau atrasti sprendimo kryptį. Grafiškas užduoties pavaizdavimas dažniausiai padaro užduotį aiškesne - geriau matosi uždoties sąlygos, žinomi duomenys. Svarbu prisiminti, kad namo užduodami tie uždaviniai, kurie buvo aptarti mokykloje, o tai reiškia, kad visos užuomenos slypi matematikos sąsiuvinyje.
Disciplina svarbi vaiko gyvenime. Mokymosi ir poilsio balansas užtikrina vaiko produktyvumą, žvalumą bei geras nuotaikas, todėl mes turime paaiškinti vaikui, kodėl vienas ar kitas dalykas svarbus JAM pačiam, o ne tiesiog versti daryti tai, ko jis nesupranta.
Sėkmingų mokslų :)
Straipsnis parengtas remiantis J. Rudnianskis (1981 m.) Kaip mokytis? Kaunas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą